Kas yra VPN?

Vienas iš paprasčiausių, bet patikimiausių būdų užtikrinti savo duomenų saugumą internete yra sparčiai populiarėjanti VPN paslauga. VPN yra angliško termino "Virtuale Private Network" trumpinys, kas lietuviškai išverčiama kaip virtualus privatus tinklas. Tai paslauga, užtikrinanti saugų Jūsų interneto ryšį. Naudojant VPN, visas Jūsų interneto srautas yra siunčiamas per šifruotą virtualų tunelį, o tai garantuoja Jūsų internetinės tapatybės saugumą.

Kam reikia VPN?

• VPN apsaugo Jūsų privatumą. Naršyklės ar interneto tiekėjai negali sekti Jūsų asmeninių duomenų;
• Naudojant VPN Jūs užtikrinate savo saugumą jungiantis prie viešų "Wi-Fi" tinklų. Nenaudojant VPN ir jungiantis prie viešų saitviečių, įsilaužėliai gali pasinaudoti skirtingais būdais duomenų vagystei;
• VPN paslėpia Jūsų geografinę vietą. Naudojant VPN savo IP adresą Jūs maskuojate su išorinio serverio IP, todėl niekas negali nustatyti jūsų geografinės vietos;
• Naudonat VPN galite pasiekti daugiau turinio. Keliaujant galite nepasiekti tam tikrų svetainių, bet VPN padės šią problemą išspręsti. Be to, tam tikros transliacijos platformos savo turinį leidžia pasiekti tik iš tam tikrų regionų. Naudojant VPN tas turinys tampa prieinamu.

Kaip veikia VPN?

Naudojant VPN sukuriamas saugus ir anoniminis tunelis. Šiuo tuneliu visas iš ir į Jūsų kompiuterį keliaujantis internetinis srautas yra šifruojamas. Šiuo procesu pasirūpina kompiuteryje veikianti programinė įranga. Minėta įranga užšifruoja kiekvieną užklausą. Tokia užklausa iš Jūsų maršrutizatoriaus (angl. router) keliauja į VPN serverį. VPN serveryje užklausa iššifruojama ir perduodama svetainei, kurioje lankotės. Atsakymas iš svetainės siunčiamas į VPN serverį, vėl šifruojamas, kol galiausiai pateikiamas Jūsų kompiuteriui arba kitam įrenginiui, kuriame VPN programinė įranga užklausą iššifruoja ir pateikia Jums atsakymą.

Be to, kad duomenys šifruojami, srautas nukreipiamas ne per Jūsų tiesioginį, bet per VPN serverio IP adresą. Tai reiškia, kad svetainės, kuriose lankotės, nemato Jūsų tikrojo IP adreso, o vietoje jo pateikiamas būtent VPN serverio IP. Tai užtikrina Jūsų anonimiškumą bei galimybę būti identifikuotam kaip konkretaus regiono (pavyzdžiui Amerikos) lankytojui.

Kaip naudoti VPN?

Patogiausias ir rekomenduojamas būdas naudoti VPN yra atsisiųsti programėlę, kurią įdiegus į naudojamą įrenginį užteks įvesti savo prisijungimus ir aktyvuoti saugų ryšį. Pamokas apie VPN konfigūravimą skirtinguose įrenginiuose rasite čia.

Nepaisant lengvo naudojimo, kiekvienas VPN naudotojas turi galimybę pasirinkti skirtingus saugumo protokolus. Kiekvienas iš jų turi savus trūkumus ir privalumus (pvz. saugumo lygis). Praktiškai visais atvejais tai yra detalesni techniniai niuansai, kurių tam tikriems naudotojams gali prireikti.

OpenVPN

OpenVPN (angl. Open Source Virtual Private Network) yra atviro kodo protokolas, naudojantis skirtingus šifravimo algoritmus. Šis protokolas taip pat naudojamas ir mūsų siūlomame VPN kliente, kuris yra itin lengvai konfigūruojamas. OpenVPN naudoja sertifikatus, o pastarieji užtikrina, kad serveris ir klientas žino, kaip duomenys šifruojami ir kaip juos vėl iššifruoti. Dėl savo populiarumo, jis palaikomas visose gerai žinomose operacinėse sistemoje ("Windows", "MacOS", "Linux", "Android" ir "iOS"). OpenVPN turi dviejų tipų prievadus - TCP ir UDP. Naudojant mūsų siūlomą VPN klientą, duomenys keliauja UDP prievadu, kuris yra itin greitas. OpenVPN yra ir greitas, ir saugus protokolas. Dėl šios priežasties mes rekomenduojame VPN paslaugą naudoti per mūsų siūlomą VPN programą, kuri sukonfigūruota veikti būtent šiuo protokolu.

IKEv2

IKEv2 (angl. Internet Key Exchange Version 2) yra savo pirmtako IKE naujesnė versija. Šis protokolas visų pirma srautą užšifruoja naudodamas IPSec, o po to sukuria VPN tunelį, kuriuo keliauja duomenys. IKEv2 naudoja UDP 500 prievadą, kurį tam tikrais atvejais blokuoja ugniasienės. Naudojant šį protokolą reikia naudoti stiprų slaptažodį, kadangi jis jautrus tais atvejais, kai bandoma laužtis. IKEv2 pasižymi geru greičiu ir gana stipriu šifravimu, o taip pat gali atkurti prarastus ryšius. Daugiausia šis protokolas naudojamas mobiliuosiuose įrenginiuose, nes jis gali greitai prisijungti prie tinklų. Kadangi mobilieji įrenginiai reguliariai persijungia tarp "Wi-fi" ir kitų viešųjų tinkų, šis protokolas laikomas jiems tinkamu ir patogiu pasirinkimu. Reikia pabrėžti, kad ne visos operacinės sistemos palaiko šį protokolą.

L2TP/IPsec

L2TP (ang. Layer 2 Tuneling Protocol) – dviejų sluoksnių tuneliavimo protokolas. Kadangi pats L2TP nešifruoja interneto srauto, jis beveik visada derinamas su IPSec. Būtent IPSec (ang. Internet Protocol Security) teikia duomenų šifravimą L2TP tunelyje. L2TP/IPsec taip pat naudoja UDP 500 prievadą, tad galima susidurti su problemomis tais atvejais, kai tam tikri serveriai jį blokuoja. Dėl nepakankamai stipraus šifravimo, L2TP yra labai greitas. Tačiau pridėjus duomenų šifravimą per IPSec, padideja kompiuterio apkrova, ko pasekoje sumažėja ryšio sparta. Šis protokolas palaikomas daugelyje operacinių sistemų.

PPTP

PPTP (ang. Point-to-Point Tunneling Protocol) yra vienas iš seniausių VPN protokolų, jis buvo vienas pirmųjų, kurios palaikė "Windows" operacinė sistema. Kadangi NSA (angl. National Security Agency) šį protokolą nulaužė dėl daugybės saugumo spragų, jis nebėra laikomas saugiu. Dėl silpno duomenų šifravimo protokolas yra itin greitas. Tais atvejais, kai VPN naudojate transliacijoms žiūrėti, protokolas gali pasitarnauti (tiesa, tam tikros svetainės PPTP srautą atpažįsta ir gali jį blokuoti). Tačiau jis neužtikrina saugumo, tad tais atvejais, kai tai yra prioritetas, nerekomenduojame jo naudoti