Nors absoliuti dauguma asmeninių kompiuterių naudotojų turi Windows operacinę sistemą, serveriuose yra atvirkščiai – pagrindinė operacinė sistema yra Linux. Ši operacinė sistema yra labiau pritaikyta dirbti su technine įranga (CPU, RAM ir disku) ir suteikia didesnes konfigūracijos galimybės, kas yra labai svarbu administruojant serverį.
Tačiau Linux sistema nuolatos tobulėja ir vis labiau yra pritaikoma naudojimui asmeniniuose kompiuteriuose. Kadangi ši OS yra atvirojo kodo ir nemokama, programuotojai gali ją laisvai keisti, pritaikyti savo reikmėms arba net sukurti savo OS versiją, kuri būtų pritaikoma naudotojams su konkrečiais poreikiais. Kiekviena skirtinga Linux konfigūracija vadinama distribucija.
Skirtingų distribucijų skaičiuojama netoli trijų šimtų, todėl pasirinkimas tikrai platus. Dauguma jų skirtos naudotis Linux OS asmeniniuose kompiuteriuose, nemažas pasirinkimas suteikiamas išmaniųjų telefonų naudotojams ir tik kelios pagrindinės yra dažniausiai sutinkamos serveriuose. Toliau straipsnyje apžvelgsiu geriausiai žinomas distribucijas pagal jų naudojimo sritis.
Dauguma Linux operacinių sistemų distribucijų yra palaikoma bendruomenių, kurios dirba ties projektų tobulinimu taip sukuriant tokią sistemą, kuri maksimaliai atitinka naudotojų poreikius. Be abejo, yra ir distribucijų, kurios vystomos pelno siekiančių įmonių ir palaikomos partnerių, kurie investuoja tam, kad būtų sukurtas jiems reikalingas produktas. Viena jų būtų Ubuntu, nuo kurios ir norėčiau pradėti darbalaukio (angl. Desktop) operacinių sistemų sąrašą:
Ubuntu – Tie, kas bent šiek tiek susidūrę su Linux sistemomis asmeniniuose kompiuteriuose gali drąsiai teigti, kad dažniausias pasirinkimas yra Ubuntu. Naujausia versija yra 21.10 ir lyginant su senesnėmis, ši labiausiai primena macOS vartotojo sąsają. Ubuntu laikoma patikimiausia distribucija dėlto, kad tai ji yra palaikoma iš jos kūrėjų pusės – Canonical. Ši įmonė yra remiama įvairių partnerių, kas suteikia galimybę platinti Ubuntu nemokamai. Ubuntu, kaip ir sekanti apžvelgiama Mint OS, kurta ant Debian operacinės sistemos branduolio.
Mint – kita labai populiari tarp Linux Desktop operacinių sistemų. Mint labiau primena senesnės versijos Windows 7 ar XP. Ši OS yra palaikoma bendruomenės, kurią sudaro tiek fiziniai asmeniai, tiek įmonės, kurios remia šį projektą ir siūlo norimus patobulimus, kad sistema labiau atitiktų jų poreikius. Mint daugelyje aspektų yra greitesnė OS nei Ubuntu, jeigu naudojama senesnė techninė įranga. Nors tiek Ubuntu tiek Mint laikomos skirtingomis OS, galite rasti labai daug panašių dalykų, dėl naudojamo to paties Debian SID branduolio.
Fedora – Jeigu jus domina naujausios Linux operacinės sistemos galimybės ir naujausi galimi paketai, Fedora yra operacinė sistema jums. Šių naujovių trūkumas yra tai, kad sistema nuolat atsinaujina, kas sudaro papildomų nepatogumų atliekant ilgalaikių projektų testavimą, nes gali tekti atlikti sistemos konfigūracijos koregavimus, o pačios OS palaikymo terminas iš kūrėjų pusės yra tik mėnuo.
elementary OS – operacinė sistema, kuri būtų patogiausia, jeigu planuojate iškeisti savo macOS į Linux. Vartotojo sąsaja panašiausia į Apple kompiuteriuose sutinkamą orientavimąsi daugiau į išvaizdą nei į funkcionalumą. Ši OS taip pat giriama dėl platų ir kokybišką pasirinkimą suteikiančios programinės įrangos parduotuvės, tačiau reikia pastebėti, kad dalis programų gali būti mokamos.
ArchLinux – distribucija skirta Linux veteranams arba naudotojams, turintiems pasenusią techninę įrangą. Tai viena mažiausiai apkrautų OS, kas nesukelia sąlygų apsunkinti CPU veikimui, tačiau reikalauja žinių ir supratimo kaip veikia techninė įranga dėl poreikio atlikti tam tikrus konfigūravimo veiksmus. Sistemos konfigūravimas atliekamas rankiniu būdu, netgi reikalingas atskiras darbalaukio sąsajos rankinis diegimas. Visa tai suteikia galimybę pasiruošti OS pagal savo poreikius tam, kad turimi resursai būtų išnaudoti būtent ten, kur reikia.
OpenSUSE – šios distribucijos siekis yra tapti viena paprasčiausiai naudojamų Linux, nesvarbu ar tai būtų naujokas ar patyręs Linux naudotojas. Galima pasirinkti iš dviejų skirtingų versijų – suteikiančios naujus paketus kai tik jie atsiranda arba labiau patikimų, tačiau senesnių paketų. openSUSE yra laikoma viena paprasčiausiai naudojamų distribucijų nors išvaizda gali atrodyti ir šiek tiek pasenusi.
Debian – seniausia ir turbūt universaliausia Linux distribucija, kuri nuolatos atnaujinama iki šių dienų. Atliekant diegimą galima pasirinkti tarp kelių variacijų, kurios suteiks nuo stabiliausios iki gaunančios daugiausia atnaujinimų. Debian suteikia didelį kiekį papildomos programinės įrangos, kurios papildomai diegti nebereikia. Kaip ir buvo minėta anksčiau, ši OS yra pagrindas daugeliui kitų distribucijų, todėl galima teigti, kad Debian yra visų Linux Desktop sistemų pradininkas.
Pop!_OS – jeigu planuojate naudoti savo kompiuterį žaidimams, tada Pop!_OS yra distribucija skirta jums. Ją kuriam nebuvo stengiamąsi padaryti, kad OS neatkrautų techninės įrangos. Kuriant šią OS buvo turima omenyje, kad naudotojai turi galingus kompiuterius, kurie galėtų susidoroti su dideliu papildomos programinės įrangos kiekiu bei modernesne išvaizda.
Manjaro – distribucija, kurta naudojant Arch Linux, tačiau orientuota į mažiau patyrusius naudotojus, todėl yra ne tokia sudėtinga. Nereikalauja visos sistemos konfigūravimo nuo pagrindų. Galima pasirinkti tarp trijų skirtingų versijų atsižvelgiant į poreikius – veikimo greitį, orientuotos į išvaizdą ar suteikiančios galimybę maksimaliai konfigūruoti sistemą pagal savo poreikius.
Zorin – jeigu anksčiau naudojote Windows ir norite, kad adaptacija prie Linux sistemos nesudarytų papildomų nepatogumų, tada vertėtų atkreipti dėmesį į Zorin. Tai panašiausia į Windows operacinė sistema, kurioje galite naudoti Windows sistemose esančias programas. Taip pat vertinama, kaip viena draugiškiausių naudojimui ir estetiškiausių iš visų Linux distribucijų.
PuppyLinux – geriausias pasirinkimas, jeigu nesate patyręs Linux naudotojas ir jūsų kompiuteris nepasižymi galingais resursais arba turite seną techninę įrangą. Po diegimo operacinė sistema užima tik apie 300MB disko vietos. Be abejo, kadangi ši distribucija yra neimli resursams, naudotojas turi susitaikyti, kad vartotojo sąsaja gali atrodyti kiek pasenusi.
Visiems puikiai žinoma telefonų operacinė sistema yra Android, tačiau mažiau žinoma, kad tai yra viena iš Linux distribucijų naudojamų telefonuose. Android sistemos vystymą ir priežiūrą vykdo Google, todėl nenuostabu, kad ši OS yra tokia populiari tarp išmaniųjų telefonų gamintojų. Net 85% išmaniųjų telefonų veikia su Android. Daugelis telefonų gamintojų ją modifikuoja ir pritaiko maksimaliai suderintam veikimui su jų naudojama technine įranga, taip pat pakeičiant ir vartotojo sąsają. Norėdami turėti nemodifikuotą Android sistemą, turite įsigyti vieną iš Google Pixel išmaniųjų įrenginių. Taip pat galite ją įsidiegti į savo telefoną, tačiau tokiu būdu rizikuojate prarasti įrenginio garantiją, o pats diegimas pareikalaus nemažo žinių bagažo. Tačiau svarbiausia, kad kaip ir kitos Linux distribucijos, taip ir Android sistema naudoja atvirąjį kodą ir yra nemokama. Kitos populiaresnės Linux distribucijos telefonuose yra Ubuntu touch, postmarketOS, SailfishOS, Mobian ir LuneOS.
Lyginant Linux populiarumą asmeniniuose kompiuteriuose (2% visų naudotojų) ir serveriuose (96% visų serverių), matosi aiškiai į kokių sistemų veikimą labiausiai yra orientuotos Linux distribucijos. Netgi Microsoft įmonės serveriai veikia su Linux operacine sistema. Linux distribucijos serveriams kuriamos taip, kad sugebėtų kuo efektyviau panaudoti turimus resursus neapkraunant pačio serverio, suteiktų stabilumą esant 24/7 naudojimui ir užtikrintų serverių bei jų naudotojų saugumą.
Atsižvelgiant į tai kam bus naudojamas serveris, serverių administratoriai gali pasirinkti iš daugelio skirtingų distribucijų, tačiau išskiriamos kelios dažniausiai naudojamos:
Ubuntu – populiariausias pasirinkimas tarp serverių administratorių. Ši distribucija yra plačiai naudojama neatsižvelgiant į tai kam bus naudojamas serveris – web aplikacijoms, laiškų siuntimui, žaidimams ar pan. Naudojant Ubuntu tinkamai prižiūrimas serveris išliks stabilus, o pats OS administravimas bus patogus ir nesudėtingas netgi, jeigu anksčiau naudojote ne Linux distribuciją. Taip pat galėsite pasirinkti vieną iš LTS (angl. long-term support) versijų, kurios pagalba jūsų serveris gaus atnaujinimus 5 metus nuo naujos versijos paleidimo, o saugumo atnaujinimus – iki 10 metų. Todėl Ubuntu OS dažnu atveju pasirenkama naudoti įmonės projektams.
Debian – laikoma stabiliausia ir patikimiausia serverio distribucija iš visų. Debian yra seniausia distribucija (pirmoji versija pasirodė 1993, o pirmoji LTS versija – 1996) ir dauguma kitų serveriui skirtų distribucijų yra sukurta pasiremiant Debian SID. Siūlomos trys versijos, kurios suskirstytos pagal stabilumą (angl. stable, unstable, testing). Stable versijos paketai būna kelis mėnesius testuojami prieš suteikiant galimybę jais naudotis. Orientuota į šiek tiek pažengusius Linux serverių administratorius.
Fedora – jeigu norite naudotis naujausiomis Linux suteikiamomis funkcijomis, Fedora yra jūsų pasirinkimas. Serveris visada sulauks naujausių atnaujinimų, tačiau palaikymas iš gamintojo pusės yra gana trumpas – apie 12 mėnesių. Suteikiamas ilgiausias sąrašas valdymui skirtų įrankių paketų, lyginant su kitomis distribucijomis. Šią distribuciją rekomenduojama rinktis labiau patyrusiems serverių administratoriams. Taip pat galima nustatyti skirtingus saugumo lygius kiekvienam serverio naudotojui.
Red Hat Enterprise Linux (RHEL) – ši distribucija orientuota į įmones ir yra mokama, tačiau pirkėjas turi galimybę naudotis itin ilgu palaikymo periodu – 10 metų. Taip pat sistema praktiškai neturi klaidų, nes visi paketai leidžiami po daugelio testų. Suteikia galimybę atlikti branduolio atnaujinimus be serverio perkrovimo. Taip pat pasižymi išskirtiniu saugumo lygiu lyginant su kitomis distribucijomis, todėl dažnai renkamasi kaip serverių sistemos ir darbuotojų darbalaukių administravimui.
CentOS – CentOS yra nemokama Red Hat Enterprise distribucijos versija. Orientuota į įmones, kurios naudoja serverius palaikyti savo kasdienes operacijas ir įmonės darbuotojų darbalaukių palaikymui. Ši distribucija pasižymi, kaip praktiškai neturinti klaidų, tačiau stabiliam palaikymui reikalingas patyręs serverių administratorius. Pastaruoju metu CentOS populiariumas yra sumažėjęs, nes ateityje nebus leidžiamos naujos nemokamos šios distribucijos versijos.
OpenSUSE Leap – distribucija, kuri yra laikoma patogiausia serverių administratoriams ar programinės įrangos kūrėjams, tačiau nerekomenduojama pradedantiesiems. Leap versija suteikia stabilumą ir įrankius, patogius serverio administravimui, tokius kaip Kiwi, YaST, OBS ir openQA. Atnaujinimų palaikymas yra gana trumpas, apie metus, tačiau suteikiamas didelis kiekis naujausių paketų.
Oracle Linux – technologijų giganto Oracle kuriama ir prižiūrima distribucija. Tai yra mokama OS, labiau pritaikyta naudoti duomenų centruose. Tam naudojama OpenStack integracija. Ši distribucija suteikia aukščiausio lygio branduolio saugumą ir stabilumą. Orientuota į dideles kompanijas, turinčias atskirus, savo administruojamus duomenų centrus.
Arch Linux – distribucija, kurta su tikslu maksimaliai išnaudoti turimus resursus. Rekomenduojama naudoti, jeigu esate nusprendę savo personalinį kompiuterį paversti serveriu, nes turimus resursus apkrauna minimaliai. Reikalauja nemažo bagažo techninių žinių, tačiau taip pat turi vieną plačiausių dokumentacijų, todėl dažnai būna pasirenkama ir pradedančiųjų. Laikoma viena lanksčiausių distribucijų.
Slackware – tai yra viena seniausių Linux distribucijų, veikianti nuo 1993 metų ir žinoma dėl savo stabilumo, saugumo ir techninės įrangos neapkrovimo. Slackware Linux geriausiai tinka patyrusiems Linux profesionalams. Tai yra pažangi Linux serverio operacinė sistema iš naudotojo reikalaujanti skriptų rašymo sugebėjimų ir terminale naudojamų komandų išmanymo.
Įsigyję virtualiai dedikuotų serverių paslaugą iš mūsų, galėsite rinktis tarp trijų populiariausių Linux distribucijų pagal turimus poreikius – CentOS, Ubuntu ir Debain. Taip pat suteikiame tiek naujausias, tiek senesnes kiekvienos distribucijos versijas, kurios yra palaikomos iš kūrėjų pusės. Diegimas atliekamas iš klientų sistemos, klientui tereikia tik pasirinkti norimą OS ir jos versiją, o tolimesnis OS įrašymo procesas atliekamas automatiškai. Operacinių sistemų šablonai iš mūsų pusės sukonfigūruoti veikti mūsų serveriuose kaip įmanoma tiksliau, todėl nereikalingas papildomas konfigūravimas. Klientui suteikiamos pilnos teisės (root) atlikti norimą konfigūraciją pagal savo poreikius.
Linux distribucijos suteikia išskirtinę galimybę pasirinkti iš daugiau nei 300 skirtingų operacinių sistemų, kurių kiekviena skiriasi nuo kitos. Taip naudotojas gal išsirinkti distribuciją pagal savo poreikius ir galimybes. Tokio plataus pasirinkimo negali suteikti nei Windows, nei macOS – vieninteliai pasirinkimo variantai yra tarp skirtingų versijų. Ir negana to, Linux daugeliu atvejų viską suteikia nemokamai, lyginant su šimtais ar net tūkstančiais eurų, kuriuos tenka mokėti už kitų tiekėjų sistemas.
Nors Linux yra retokai sutinkama asmeniniuose kompiuteriuose, serverių administravime tai yra pagrindinis pasirinkimas dėl suteikiamų galimybių keisti parametrus pagal poreikius, plataus panaudojimo spektro, efektyvaus resursų išnaudojimo ir suteikiamo saugumo lygio. Atsižvelgiant į tai, kad telefonuose Linux taip pat yra dažniausiai sutinkama OS, galime teigti, kad Linux pasirinktas ne komercinis kelias, kai sistemą galima naudotis nemokamai, tobulinti gali tiek programuotojai ar atskiros įmonės, pasiteisino.
